Bėgant metams, o ypač savo didžiausio populiarumo laikais, britų automobilių gamintojai mums padovanojo net tiek pat kultinių ir labai geidžiamų automobilių. Vis dėlto kai kurie iš jų buvo populiaresni už kitus, o “Triumph Spitfire” neabejotinai yra vienas iš jų. Šį legendinį rodsterį visada rinkosi tie, kurie vairavimo patirtį vertino labiau už viską. Per tris dešimtmečius trukusią gamybą buvo pagamintos keturios skirtingos jo kartos, kurių kiekviena turėjo savo žavesio. Dėl to išskirti kurį nors iš jų kaip svarbiausią beveik neįmanoma. Taigi šiame straipsnyje apžvelgsime visas “Triumph Spitfire” kartas ir pamatysime, kokią įtaką jos padarė automobilių pasauliui. Be to, išsiaiškinsime, kuris iš šių roadsterių šiandien yra labiausiai pageidaujamas automobilių entuziastų ir kolekcininkų.
Kaip atsirado “Triumph Spitfire” pavadinimas
Prieš pradėdami nagrinėti technines specifikacijas ir kitas detales, pirmiausia panagrinėkime “Spitfire” pavadinimo kilmę. Ištikrųjų šis kultinis automobilis už savo pavadinimą yra dėkingas kitai legendai, kuri 1940 m. padėjo pakeisti pasaulio veidą. Tais metais vokiečiai, ką tik užkariavę visą Europą, atkreipė dėmesį į Jungtinę Karalystę. Jų planas buvo priversti šį paskutinį laisvės likutį pasitraukti iš karo intensyviai bombarduojant jų miestus ir kaimus. Iš pradžių atrodė, kad “Luftwaffe” tai pavyks, nes ji turėjo visišką pranašumą ore. Taip buvo bent jau tol, kol RIF nesukūrė savo strategijos ir nepradėjo gintis nuo užpuolikų.
Šių oro kovų metu vienas lėktuvas – “Supermarine Spitfire” – pasirodė esąs itin sėkmingas ir išsiskyrė iš kitų. Šis naujai sukonstruotas naikintuvas galėjo lengvai aplenkti “Messerschmitt” ir kitus vokiečių varžovus, o tai padėjo britams pakreipti karą savo naudai. “Spitfires”, kad ir kokie pajėgūs jie buvo, tikrai ne vieni laimėjo Didžiosios Britanijos mūšį, nes prie šios didžiulės sėkmės prisidėjo ir kiti lėktuvai. Tačiau tautos akyse būtent nuostabusis “Spitfire” pakeitė žaidimą ir galiausiai išgelbėjo Jungtinę Karalystę. Dėl to jis įgijo beveik nacionalinio didvyrio reputaciją, kurio sėkmė nuo to laiko buvo garbinama. Natūralu, kad bet kas, kas vėliau nešiojo “Spitfire” vardą, turėjo turėti didžiulį svorį ant savo pečių. Šeštojo dešimtmečio pradžioje “Triumph” buvo tvirtai nusprendusi, kad turi tokį automobilį, kuris galėtų įveikti šį iššūkį. Štai istorija apie legendinį “Triumph Spitfire”.
“Spitfires” beveik nelemtas prototipas
Dar vienas įdomus faktas apie automobilį “Spitfire” yra tai, kad jis beveik nebuvo pradėtas gaminti. Jo prototipas iš tikrųjų buvo pradėtas kurti šeštojo dešimtmečio pabaigoje, kai “Triumph” buvo atskiras automobilių gamintojas. Naujasis rodsteris turėjo būti sukurtas sėkmingo “Herald” sedano pagrindu, kurio važiuoklę ir mechaniką jis turėjo naudoti. Didžiausias skirtumas tarp šių dviejų modelių yra kėbulas – būsimąjį roadsterį sukūrė italų dizaineris Giovanni Michelotti. Tačiau gamybą teko atidėti dėl “Triumphs” finansinių sunkumų 60-ųjų pradžioje. Dėl to ją nusipirko daug didesnė “Leyland”. Naujieji savininkai, aptikę beveik apleistą prototipą, susižavėjo jo išvaizda ir paskubėjo jį pradėti gaminti.
Pirmosios kartos “Triumph Spitfire
1962 m. pradėtas gaminti “Spitfire” buvo beveik identiškas keleriais metais senesniam prototipui. Vieninteliai pastebimi skirtumai – pertvarkytas galinis buferis, kuris dabar padalytas į du segmentus, ir kitokios grotelės. Be to, šis automobilis buvo toks, koks ir turėjo būti iš pradžių – nedidelis automobilis su atviru stogu, dviem sėdynėmis ir patrauklia išvaizda. Kaip ir konkurentų, Triumph kėbulo linijose dominavo ilgas variklio dangtis ir trumpas, nuožulnus bagažinės dangtis. Tačiau, kitaip nei dauguma jų, jis turėjo lengvai sulankstomą brezentinį stogą arba kietą stogą. Šiek tiek neįprasta, atsižvelgiant į tai, kad “Spitfire” buvo įperkamas rodsteris, nors pirkėjai tam pritarė.
Pirmosios kartos “Spitfire” roadsterio, kaip prototipo, mechaniniai pagrindai buvo bendri su masinės gamybos “Herald”. Tai reiškia, kad jis turėjo sudėtingą priekinę pakabą, jautrią krumpliaratinę vairo sistemą ir kitas pažangias funkcijas. Tačiau išskirtinis jo bruožas buvo gale, kur vietoj tradicinės varančiosios ašies konfigūracijos buvo naudojamos galinės pasukamosios ašys. Ši sąranka tapo liūdnai pagarsėjusi dėl to, kad buvo pritaikyta “Chevrolet Corvair”, kuris galėjo smarkiai prasilenkti ar net apvirsti. Tačiau mažame ir lengvame automobilyje, tokiame kaip “Spitfire”, ši tendencija nebuvo tokia ryški. Iš tikrųjų įgudęs vairuotojas gali suvaldyti posūkio padidėjimą, kai jis įvyksta, ir išlaikyti automobilį ant ribos, todėl vairavimo patirtis tampa dar labiau jaudinanti. Variklis buvo nedidelis, 1,2 litro darbo tūrio stūmoklinis 4 cilindrų agregatas, išvystantis 63 arklio galias. Tai gali pasirodyti nedaug, tačiau “Spitfire” buvo labai lengvas – svėrė tik 1500 svarų. Dėl to ir gerai subalansuotos transmisijos šis rodsteris buvo konkurencingas.
Triumph Spitfire antroji karta
Kadangi pirmasis “Triumph” buvo pirkėjų numylėtinis ir buvo parduodamas dideliais kiekiais, “Triumph”, kurdama jo įpėdinį, nusprendė jo labai nekeisti. Todėl 1965 m. pristatytas naujasis automobilis buvo panašus į tą, kurį pakeitė, tik su keliais kosmetiniais atnaujinimais. Be kitų detalių, buvo pakeistos grotelės ir prabangesni apmušalai. Po oda taip pat neįvyko jokių esminių pakeitimų – visa mechanika perkelta iš ankstesnio modelio. Tačiau varikliui buvo pakeistas karbiuratorius ir paskirstymo velenas, todėl jo galia padidėjo iki 67 arklio galių.
Trečiosios kartos “Triumph Spitfire
1967 m., praėjus vos dvejiems metams po antrosios kartos modelio, buvo išleistas jo įpėdinis. Tačiau šį kartą naujasis automobilis buvo pastebimai pertvarkytas ir papildytas įvairiomis atnaujintomis funkcijomis. Nors bendra forma išliko tokia pati, naujasis automobilis pasižymėjo agresyvesnėmis kėbulo linijomis. Be kita ko, buvo padidintos ratų arkos ir pakeista priekinė dalis. Interjeras buvo prabangesnis, jame buvo medžiu dengtas prietaisų skydelis ir naujas vairas.
Kaip ir ankstesni modeliai, trečiosios kartos “Spitfire” dauguma mechaninių elementų buvo bendri su “Herald” sedanu. Todėl jame buvo naudojamas atnaujintas 1,3 l variklis, išvystantis 75 arklio galias. Naujasis “Spitfire” nuo 0 iki 100 km/val. įsibėgėdavo greičiau nei per 13 sekundžių, o maksimalus greitis siekė beveik 100 km/val. Vis dėlto 1969 m. JAV rinkai skirti modeliai buvo šiek tiek patobulinti, kad atitiktų būsimas išmetamųjų teršalų kontrolės taisykles.
Ketvirtoji “Triumph Spitfire” iteracija
1970 m. rinkoje pasirodžiusios ketvirtosios kartos “Spitfire” priekinė dalis beveik nesiskyrė nuo pirmtako, nes dizaineris daugiausia dėmesio skyrė galinei daliai. Čia buvo panaudota kvadratinė kėbulo forma, kurią įkvėpė naujasis ir labai sėkmingas “Stag”. Viduje prietaisų skydelis buvo perkeltas iš tradicinės viduryje esančios vietos priešais vairuotoją. Be to, buvo galima įsigyti atnaujinto dizaino tvirtesnį kietąjį stoglangį.
Dauguma mechanikos elementų buvo gana panašūs į tuos, kurie buvo naudojami išeinančiame modelyje. Įdiegus įvairias saugos priemones, naujasis “Spitfire” buvo šiek tiek sunkesnis, o tai turėjo įtakos jo eksploatacinėms savybėms. Tačiau svarbiausias pakeitimas buvo atliktas galinėje pakaboje, siekiant išspręsti šiek tiek nenuspėjamo automobilio valdymo problemą. Pakeitę liūdnai pagarsėjusią pasukamąją ašį ir suteikę jai neigiamą posvyrį, “Triumph” inžinieriams pavyko pasiekti, kad naujasis “Spitfire” būtų lengviau valdomas.
Paskutinis “Triumph Spitfire
1973 m. pabaigoje buvo pristatytas naujas ir paskutinis “Triumph Spitfire”. Atsižvelgdami į gerą senųjų automobilių pripažinimą, dizaineriai nusprendė iš esmės nekeisti išorės ir interjero. Pakeisti tik buferiai ir priekiniai žibintai, kad atitiktų naujus saugumo standartus. Viduje atsirado patogumų, tokių kaip patobulintos sėdynės su galvos atlošais ir elektra valdomi ekrano plovikliai.
Svarbiausias atnaujinimas buvo atliktas po variklio dangčiu – naujasis automobilis dabar turi 1,5 litro variklį. Šiam modeliui, pabrėžiančiam patobulinimą, buvo suteiktas “Spitfire 1500” pavadinimas. Tačiau, nepaisant padidėjusio tūrio, galia sumažėjo iki kuklių 53 arklio galių. Taip nutiko dėl mažesnio suspaudimo laipsnio, kuris buvo būtinas, kad būtų galima naudoti JAV populiarius mažesnio oktaninio skaičiaus degalus. Vis dėlto naujasis variklis pasižymėjo dideliu sukimo momentu, todėl vairavimo malonumas buvo kur kas malonesnis. Galiausiai “Spitfire 1500” buvo gaminamas iki 1980 m.
Kuris yra labiausiai pageidaujamas Triumph Spitfire
Apskritai visi “Spitfire” modeliai yra populiarūs tarp automobilių entuziastų. Tačiau visuotinai pripažįstama, kad trečiosios kartos automobiliai yra geriausi, nes pasižymi konkurencingiausiomis eksploatacinėmis savybėmis ir geriausiomis valdymo savybėmis. Naujausias Triumph Spitfire 1500 variantas taip pat labai mėgstamas dėl savo sukimo momento variklio ir malonios vairavimo patirties. Šie automobiliai nėra tokie brangūs – pigiausių kaina nesiekia 10 000 JAV dolerių. Kitoje skalės pusėje esantys nesugadinti modeliai gali kainuoti gerokai daugiau nei 30 000 JAV dolerių.
Išvada
“Triumph Spitfire” buvo nedidelis britų roadsteris su atviru stogu, gamintas 1962-1980 m. Per šiuos metus nuo surinkimo linijos nuriedėjo daugiau kaip 300 000 automobilių. Daug jų buvo parduota JAV, o tai atvėrė kelią kitiems “Triumphs” modeliams į šią pelningą rinką. Dauguma savininkų gyrė savo “Spitfires” dėl patikimo patikimumo ir jaudinančio vairavimo įspūdžio, todėl jie buvo vieni geidžiamiausių to meto roadsterių.
