Didžiosios Britanijos automobilių pramonė savo klestėjimo laikais buvo spalvinga, joje buvo daug įvairių automobilių bendrovių, dizaino ir požiūrių. Deja, daugelis kadaise garsių ir gerbiamų markių išnyko ir buvo seniai pamirštos, o tarp išlikusių didžiųjų “Jaguar” kompanija pelnytai turi legendinio statusą. Šią etiketę pelnė sero Williamo Lyonso kompanija, gaminusi automobilius, kurie savo laiku buvo našumo, technologijų ir stiliaus viršūnė. Vienas iš nedaugelio nesenstančių modelių, išgarsinusių šią markę ir padėjusių jai įsitvirtinti iki dabartinio statuso, yra gražuolis XK120.
Prieš pat Antrąjį pasaulinį karą “Jaguar” jau buvo išgarsėjusi kaip auganti prabangių sedanų ir sportinių modelių kompanija, turėjusi keletą gerai žinomų modelių. Kitaip nei konkurentai, gaminantys itin brangius ir specifinius automobilius, “Jaguar” gaminiai visada buvo prieinami ir tinkami naudoti, tačiau nesumažino prabangos, individualumo ir greičio. Karas sustabdė pažangą, o jam pasibaigus seras Lionas nusprendė tęsti pradėtus darbus nuo 1940 m. Nors karo metu “Jaguar” gamino sunkiuosius bombonešius, jis greitai grįžo prie transporto priemonių gamybos ir jau 1946 m. pirkėjus pasiekė pirmieji naujų automobilių pavyzdžiai, bet ne prieškariniai modeliai. Buvo planuojama sukurti visiškai naują sedaną, kuris aktyviai dalyvautų rinkoje. Vis dėlto, kadangi kūrimui prireikė kelerių metų, modelis išlaikytų klientų dėmesį ir finansiškai paremtų gamyklą. Šiuo vardu 1948 m. Birmingemo automobilių parodoje buvo nuspręsta eksponuoti rodsterio prototipą, kad bent jau išjudintų minią.
Lankytojų ir specialistų reakcija buvo neįtikėtina, o “Jaguar” atstovai parodos metu gavo nemažai užsakymų. Tačiau jie nežinojo, ar automobiliai apskritai bus gaminami. Žinodami, kad turi potencialų bestselerį, seras Lyonsas ir komanda nusprendė nedelsiant pradėti gamybą. Iš pradžių buvo planuojama, kad transporto priemonės turės aliumininius kėbulus ir daug brangių detalių. Supratęs, kiek daug užsakymų gavo, “Jaguar” nusprendė gaminti kėbulus iš plieno, kad gamyba būtų greitesnė ir pigesnė. Tačiau pirmieji 259 egzemplioriai turėjo retą aliumininį kėbulą.
Naujasis modelis pavadintas XK120, o raidė X (eksperimentinis) nurodo variklio pobūdį, o skaičius simbolizuoja maksimalų greitį myliomis (120 mylių per valandą). Darbinis tūris buvo 3,4 litro, o šiame agregate buvo sumontuoti dvigubi paskirstymo velenai, kurie buvo labai pažangūs. Jame buvo naudojami du SU karbiuratoriai ir tuo metu jis išvystė labai gerą 160 AG galią. Šis variklis yra labai svarbus, nes jis daugiau ar mažiau modifikuota forma bus “Jaguar” motorizacijos pagrindas ateinančius 40 metų.
Kaip pagrindas buvo paimta sutrumpinta planuoto Mk VII modelio važiuoklė, ant kurios buvo uždengtas vienos gražiausių formų automobilių pasaulyje kėbulas. Pradėjus pardavimus, buvo pateikti trys variantai: roadsteris OTC (atviras dvivietis) – sportiškesnė versija su dviem mažais priekiniais stiklais ir be stogo; DHC (drop head coupe) – klasikinis kabrioletas ir FHC (fixed head coupe) – uždara versija.
Rinkoje naujasis “Jaguar” modelis sulaukė labai geros reakcijos ir iš karto pateko tarp geriausių pokario sportinių automobilių. Nors pirmuosiuose modeliuose buvo šiek tiek pamirštas komfortas ir ergonomika, klientai neprotestavo, o pardavimai buvo dideli tiek Europoje, tiek Amerikoje. Atsižvelgiant į sportinį XK 120 pobūdį, jo savybes beveik iš karto pradėta įrodinėti lenktynių trasoje. Iš pradžių šis automobilis priklausė tik privačioms komandoms ir privatiems asmenims, o 1950 m. laimėjo garsiąsias “Mille Miglia” lenktynes. Bet kokiu atveju populiarumas ir pardavimai nuolat augo, o šio modelio gamyba pasiekė 12061 egzempliorių iki 1954 m., kai buvo pristatyta kita evoliucija, pavadinta XK140.
Tai logiška raidos tąsa, kurios metu buvo pakeista konstrukcija, pavyzdžiui, pakeistas vairo mechanizmas ir pakaba. Iš išorės matyti daugybė chromuotų detalių ir kitoks priekinis stiklas, pagal kurį lengviausia atpažinti ir atskirti visas kartas. Variklis liko tas pats – XK variklis, tačiau jis buvo galingesnis ir išvystė 190 AG esant 5500 aps/min. Didžiausias greitis padidėjo iki 140 mylių per valandą, iš čia ir pavadinimas. Pardavimai išliko geri, o per trejus metus rinkoje buvo pagaminti 8943 egzemplioriai.
Nepaisant to, “Jaguar” tęsė tobulinimą ir 1957 m. pristatė trečią ir paskutinę šio modelio versiją, pavadintą XK150. Tokio žingsnio priežastis – XK modeliai pamažu tapo pasenę ir prarado pozicijas tiek rinkoje, tiek lenktynių trasoje. Daugelio nuomone, šis modelis yra gražiausia šios linijos evoliucija, tačiau jis vis dar labiausiai nutolęs nuo pradinės konstruktoriaus idėjos. Kėbulas šiek tiek pakeistas ir šiuolaikiškiau suapvalintas, o priekinis stiklas išlenktas ir pagamintas iš vienos dalies, kas tuo metu buvo labai modernu.
Po elegantišku kėbulu klientai rado nepriklausomą pakabą, diskinius stabdžius, vairo stiprintuvą ir naują, stipresnį bei didesnį variklį. Tai buvo 3,8 l darbinio tūrio agregatas, išvystantis nuo 220 AG iki 265 AG (XK150 S versija), kuris buvo jau esamo 3,4 l variklio darinys. Didžiausias greitis buvo padidintas iki 150 mylių per valandą, todėl pasikeitė modelio žymėjimas. Tačiau ši karta tapo grynakrauju “Grand Turismo” automobiliu, labiau tinkančiu turtingiems snobams nei lenktynininkams mėgėjams. Tačiau “Jaguar XK150” tebebuvo puikus automobilis, nepraradęs nieko iš savo pirminio patrauklumo. Tačiau, nepaisant populiarumo, jo pabaiga jau matėsi ir 1960 m. “Jaguar” nutraukė gamybą. Per 12 prekybos metų “Jaguar XK120”, “XK140” ir “XK150” sėkmingai parduota daugiau kaip 30 000 automobilių (visų versijų), o tai neprilygsta konkurentų rezultatams.
