Aukcione parduodamas BMW 507

Aukcione parduodamas BMW 507

Kai kalbame apie nepavykusius automobilių pramonės modelius, visuomet kalbame apie automobilius, kurie neatitiko reikalavimų, pasižymėjo siaubinga kokybe, abejotinu dizainu, nepakankamai geromis eksploatacinėmis savybėmis ir neturėjo stiliaus. Visais atžvilgiais BMW 507 galima laikyti nesėkmingu, nes jis neatnešė įmonei trokštamos sėkmės. Jų parduota labai mažai, beveik nesėkmingai važiavo lenktynėse ir buvo atsisakyta vos po poros metų. Taigi, ar tai nesėkmė? Paprasčiausiai ne. Nepaisant visko, BMW 507 buvo stulbinantis kūrinys, inžinerijos triumfas ir automobilis, parodęs pasauliui, kad BMW yra kompanija, galinti gaminti nuostabiausius automobilius planetoje. Šis nuostabus rodsteris netapo tokiu gelbėtoju, kokio tikėjosi BMW, tačiau vėliau jis tapo vertingiausiu klasikiniu automobiliu. Štai jos istorija.

Šiandien BMW yra didžiausia pasaulyje prabangių automobilių gamintoja, tačiau iškart po Antrojo pasaulinio karo ši bendrovė beveik neegzistavo. Didžioji dalis įmonės gamyklų buvo subombarduotos, kai kurios gamyklos buvo Sovietų Sąjungos kontroliuojamoje Rytų Vokietijoje, todėl įmonei buvo sunku prisitaikyti prie naujos pokario realybės. BMW išlaikė prieškarinių modelių liniją ir pamažu ruošėsi pristatyti naujausius modelius, kurie buvo skirti prabangos rinkai, siekiant konkuruoti su pagrindiniu konkurentu “Mercedes”. Prabangaus sedano BMW 501, varomo šešių cilindrų ir V8 varikliais, pristatymas buvo gana svarbus momentas bendrovės istorijoje. Niekas nesitikėjo tokio pažangaus, gerai suprojektuoto ir galingo prabangaus sedano iš sunkiai išgyvenančios bendrovės. Nepaisant to, kad BMW 501 buvo puikus automobilis, jis nebuvo labai gerai parduodamas, todėl bendrovė pradėjo gaminti “Isetta”; tai pigus, pradinio lygio modelis, kuris apmokėdavo sąskaitas ir padėdavo įmonei išsilaikyti.

Tačiau iškilo problema. Klientams reikėjo paaiškinti, kas iš tikrųjų yra BMW. Su “Isetta” jie turėjo pigiausią rinkos dalį, o su “501” buvo vieni brangiausių to meto vokiškų automobilių. BMW desperatiškai norėjo tapti prabangiu prekės ženklu, todėl šeštojo dešimtmečio viduryje suprato, kad bendrovei reikia “aureolinio” automobilio, kuris būtų “pavyzdys” BMW inžinerijos ir dizaino meistriškumo. Pagrindinis vaidmuo kuriant šį projektą teko legendiniam Maksui Hofmanui, tuometiniam BMW importuotojui JAV. Jis įtikino valdybą, kad sportiškų roadsterių, kurie puikiai tiktų BMW, rinkoje yra spraga. Bendrovė labai norėjo patekti į pelningą Amerikos rinką, todėl įsipareigojo gaminti tokį automobilį ir pardavinėti jį per “Hoffman” dilerių tinklą.

Taigi 1955 m. Niujorko viešbutyje “Waldorf Astoria Hotel” entuziastingai susirinkusiai miniai BMW pristatė savo “Tour-de-force” modelį BMW 507. Tai buvo įspūdingas ir nuostabus roadsteris, kurį suprojektavo Albrechtas Von Goetzas, sukūręs BMW 503 (prabangųjį “Gran Turismo”). Ilgas variklio dangtis, trumpas galas ir sportiškas siluetas, pagamintas tik iš aliuminio, buvo vienas gražiausių to laikmečio arba visų laikų automobilių, priklausomai nuo to, su kuo kalbėsite. Tačiau ne viskas buvo susiję tik su išvaizda, o 507 buvo labai pažangus savo laikmečio automobilis. Siekdami sutaupyti, BMW inžinieriai panaudojo kuo daugiau jau esamų modelių komponentų, pavyzdžiui, važiuoklę, pakabą ir transmisiją. Salonas buvo visiškai naujas, standartinė įranga – odinės sėdynės ir radijas.

Po ilgu variklio gaubtu slėpėsi visiškai legiruotas 3,2 l V8 variklis – vienintelis V8 variklis Europoje šeštojo dešimtmečio viduryje ir fantastiškas inžinerinis pasiekimas. Variklis buvo surinktas rankomis ir išvystė 150 AG, t. y. pakankamai daug. V8 variklis buvo panašus į BMW 501 sedano variklį, tačiau jis buvo sureguliuotas taip, kad būtų galingesnis ir turėtų didesnes apsukas. Galiniai ratai buvo varomi 4 laipsnių mechanine pavarų dėže, ir nors BMW 507 buvo skirtas Amerikos pirkėjams, automatinė pavarų dėžė nebuvo pasirenkama. Vos 1,3 tonos sveriantis BMW 507 galėjo išvystyti 125 mylių per valandą greitį ir iki 60 mylių per valandą įsibėgėti per kiek daugiau nei 10 sekundžių. Šeštojo dešimtmečio viduryje tai buvo įspūdingi skaičiai, o 507-asis modelis buvo gerbtinas. Kadangi visi automobiliai buvo gaminami rankomis, o kėbulai – iš aliuminio, nėra dviejų vienodų automobilių, todėl, kaip ir visų taip pagamintų automobilių atveju, būta nedidelių išorės skirtumų.

Sulaukusi entuziastingo automobilių visuomenės atsako, BMW pasiruošė gamybai, o Maxas Hoffmanas pradėjo planuoti pardavimus. Iš pradžių tikėtasi, kad per metus bus galima parduoti apie 2 000 automobilių, o didžiausia galima metinė gamybos apimtis – 5 000 automobilių. Hoffmanas numatė, kad BMW 507 bus pozicionuojamas aukščiau už pigius MG ir “Triumph” roadsterius ir tiesioginis “Jaguar XK140” bei “Chevrolet Corvette” konkurentas, tačiau žemiau už itin brangius automobilius, tokius kaip “Mercedes 300SL” ar “Ferrari 250”. Tačiau kai pirmieji pavyzdžiai pasiekė Hoffmano atstovybę, jų laukė nemaloni staigmena. Numatyta 5000 USD mažmeninė kaina, dėl kurios 507 būtų labai konkurencingas, nebuvo pasiekta. Vietoj to, pirmųjų pavyzdžių kaina buvo 9 000 JAV dolerių, t. y. dvigubai didesnė nei konkurentų.

Taip pakėlus kainą, Maxui Hoffmanui buvo labai sunku parduoti BMW 507 klientams. Rankų darbo pobūdis, pažangios technologijos ir medžiagos buvo labai brangios, o po pusantrų metų kaina šoktelėjo iki 10 500 JAV dolerių, o tai buvo dar sunkiau pateisinama. Automobilis vis dar buvo fantastiškas, gražus ir greitas, tačiau tik nedaugelis galėjo sau jį leisti. BMW 507 buvo gaminamas tik trejus metus, o 1959 m. BMW 507 buvo atšauktas pagaminus vos 242 automobilius, kurie buvo pagaminti dviem serijomis su minimaliais skirtumais. BMW 507 pardavimai BMW nuvylė, nes bendrovė prarado pinigus iš kiekvieno pagaminto modelio egzemplioriaus. Buvo paskelbta, kad visas 507 nuotykių ciklas buvo nuostolingas daugiau nei 15 mln. Vokietijos markių, o tai buvo milžiniškas nuostolis įmonei, kuri jau buvo atsidūrusi ties bankroto riba.

Tačiau, nepaisant to, kad BMW 507 nepavyko parduoti pakankamu kiekiu, jam pavyko tapti šeštojo dešimtmečio pabaigos aukštuomenės dalimi ir turėti nemažai garsių savininkų. Vokietijos lenktynių asas Hansas Stuckas ir F1 čempionas Johnas Surteesas turėjo savo automobilius nuo pat naujumo. Tačiau populiariausias BMW 507 buvo ne kas kitas, o roko karalius, legendinis Elvis Preslis. Iš tikrųjų jis turėjo dvi transporto priemones, pirmąją įsigijo 1959 m., kai tarnavo Vokietijoje. Įdomu tai, kad nė vienu iš jų jis daug nevažinėjo, nes nenorėjo vairuoti su mechanine pavarų dėže. Iš 242 pagamintų automobilių išliko apie 202 egzemplioriai, o tai yra stulbinantis rodiklis, rodantis, kad laimingi savininkai puikiai supranta, koks unikalus ir fantastiškas buvo, yra ir visada bus šis automobilis.

Naujienlaiškis

Prisijunkite prie mūsų bendruomenės, būkite informuojami apie naujus aukcionus ir gaukite nuolaidos kodą, kad galėtumėte nemokamai įkelti savo transporto priemonę į mūsų Europos aukcionų rinką.