XXI a. pradžia automobilių pramonei įsimins kaip permainų metas. Niekada anksčiau per tokį trumpą laiką neįvyko tiek daug įvykių ir nepasikeitė pasaulinė pramonė. Šį šimtmetį pradėjome nuo vidaus degimo variklių ir šeimyninių sedanų, kad po dviejų dešimtmečių pereitume prie hibridų, visureigių ir visiškai elektrinių modelių. Kaip visada, pažangą lėmė keli drąsūs ir novatoriški žmonės, nusprendę patobulinti esamą technologiją ir verslo modelį. “Tesla” yra pirmasis toks pavyzdys. Tačiau panaši įmonė, turėjusi neabejotinai geresnę idėją ir daug šaunesnį produktą, visada sulaukdavo kitokios sėkmės. Tas automobilis yra “Fisker Karma” – vieno geriausių automobilių dizainerių Henriko Fiskerio sumanymas ir nuostabus automobilis, kuris nusipelnė geresnio.
Henrikas Fiskeris, dirbęs BMW, “Aston Martin” ir “Ford” automobiliuose ir sulaukęs didelio atgarsio, buvo automobilių dizaino žvaigždė. Žinomas dėl savo sklandžių linijų ir gražių formų, 2000-ųjų pradžioje jis suprato, kad pramonė netrukus pasikeis. 2007 m. jis įkūrė visiškai naują įmonę “Fisker Automotive”, kuri užsiima ekologiškų ir technologiškai pažangių automobilių gamyba. Ieškodamas investuotojų naujai įmonei, Fiskeris ėmė tobulinti savo pirminę idėją sukurti visiškai modernų sportinį sedaną su neprilygstamu pravažumu ir technologijomis. Henrikas išmintingai nusprendė kurti ne visiškai naują platformą, variklį ir sistemą, nes jos kūrimas kainuotų daug ir užtruktų ne vienerius metus. Vietoj to, pasinaudojęs savo ryšiais pramonėje, jis užsitikrino, kad GM “E-Flex” platforma, kuria buvo sukurtas “Chevrolet Volt”, taps jo naujojo automobilio pagrindu.
Po kelerių metų kūrimo, gavusi paskolas iš JAV energetikos departamento ir kitų investuotojų, “Fisker Automotive” buvo pasirengusi pristatyti pirmuosius automobilius. Visiškai naują ir technologiškai pažangią transporto priemonę, pavadintą “Fisker Karma”, entuziastingai sutiko automobilių spauda ir pirkėjai. Akį traukiantis dizainas, žemas siluetas, raumeninga stovėsena ir unikalios formos buvo pirmoji užuomina, kad šis automobilis tikrai ypatingas. “Karma” atrodė kaip parodinis automobilis, tačiau iš tikrųjų tai buvo visiškai gamybai paruoštas modelis.
Po viliojančiu kėbulu slypi daugybė naujoviškų technologijų. Pagrindinis variklis buvo GM 2,0 litro darbo tūrio turbokompresorinis variklis, išvystantis 260 AG, suporuotas su dviem elektros varikliais ant galinės ašies. 20,1 kWh akumuliatorių paketas maitina 120 kW (403 AG) galios elektros variklius. Įdomu tai, kad sunkiosios baterijos yra automobilio centre, todėl, nepaisant 2,4 tonos svorio, “Karma” turi žemą svorio centrą ir itin gerai laikosi kelyje. Darbo principas taip pat buvo gana unikalus. Vien tik elektra automobilis galėjo nuvažiuoti apie 50 mylių. Tačiau kai akumuliatoriai išsikrauna, vairuotojas įjungia benzininį variklį, kuris maitina elektros variklius maitinantį generatorių. Taigi “Karma” buvo benzininis-elektrinis hibridinis automobilis, tačiau daugiausia dėmesio buvo skiriama elektrinei daliai. Tačiau tai dar ne viskas – “Karma” turėjo standartinį stogą su saulės baterijomis, kurios padėjo įkrauti akumuliatorius, nors jų talpa buvo palyginti nedidelė. Viena iš pagrindinių projektavimo krypčių buvo ta, kad “Karma” būtų ekologiška. Interjere medinės plokštės pagamintos iš perdirbtos medienos, sėdynės – iš natūralaus pluošto ir audinio, o dizaineriai stengėsi naudoti kuo daugiau perdirbtų medžiagų. “Karma” buvo gana įtikinama, nes nuo 0 iki 60 mylių per valandą įsibėgėjo greičiau nei per 6 sekundes, o maksimalus greitis siekė 150 mylių per valandą.
2010 m. pabaigoje buvo parodytas gamybai paruoštas prototipas, o 2011 m. bus pradėta gamyba. “Fisker” sudarė gamybos sutartį su “Valmet Automotive”, todėl visi automobiliai bus gaminami Suomijoje ir vėliau eksportuojami į įvairias rinkas. Dar prieš 2010 m. “Fisker” pradėjo priiminėti užsakymus, o iki gamybos pradžios bendrovė turėjo daugiau nei 1 300 užsakymų. Kaip ir kiekvieno pažangaus gaminio atveju, gamybos pradžioje kilo sunkumų, o visa apimtis buvo pasiekta 2011 m. viduryje.
Tačiau čia ir prasidėjo problemos. Pirma, bendrovė turėjo finansinių sunkumų. “Fisker” gavo finansavimą iš vyriausybės ir investuotojų, vienas iš kurių buvo garsus Holivudo aktorius Leonardo DiCaprio. JAV vyriausybė nesumokėjo visos sumos, todėl “Fisker” susidūrė su pinigų srautų problema. Nors už 100 000 dolerių vertės “Karmą” užstatą sumokėjo daugiau nei 1 300 žmonių, problemų ėmė daugėti. Po pirmųjų pristatymų bendrovė susidūrė su akumuliatorių problemomis ir išleido atšaukimų, netgi su akumuliatorių gaisro problemomis. Krovinys iš Suomijos vis brango ir brango, o uraganas uoste sunaikino net kelis automobilius. Tačiau didžiausia problema, kuri paskandino bendrovę, buvo 2012 m. lapkričio mėn. įvykęs vienintelio akumuliatorių tiekėjo “A123 Systems” bankrotas. Kai taip atsitiko, “Fisker” neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik nutraukti gamybą, nes bendrovė negalėjo greitai rasti kito tiekėjo. Per dvejus trumpus gamybos metus “Fisker” pagamino vos 2 400 “Karma”, kurie daugiausia buvo parduodami JAV rinkoje.
Tačiau nors Henrikas Fiskeris buvo priverstas atsisakyti savo vardo bendrovės, “Karma” istorija nesibaigė. 2016 m. buvo įkurta bendrovė “Karma Automotive”, kuri įsigijo teisę į dizainą ir sėkmingai pardavinėjo šiek tiek modifikuotą modelį. Kinijos investuotojai suprato, koks puikus šio automobilio dizainas ir koncepcija, ir nusprendė investuoti bei išsaugoti jį kaip galimybę šiuolaikiniams, ekologija besirūpinantiems pirkėjams. Tai rodo, kad Henriko vizija iš tiesų buvo pagrįsta ir kad šis unikalus automobilis nusipelno dar vieno šanso. “Fisker Karma” yra ne tik novatoriškas bandymas įgyvendinti automobilių pramonės viziją, bet ir pirmasis klasikinis hibridinio amžiaus automobilis.
